mausti — maũsti vksm. Nẽrimas mán maũdžia ši̇̀rdį, sielą … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
mausti — maũsti, maũdžia, maũdė 1. tr., intr. R, K nesmarkiai, bet ištisai, nenustojant skaudėti, skauduliuoti, svembti: Dantys maũdžia J. Nuo pat ryto maũdžia dantį, kad tik nepradėtų gelt Srv. Neskauda, bet maũdžia [dantis] Pšl. Galvą man po… … Dictionary of the Lithuanian Language
atsimausti — atsimaũsti, atsimaũdžia, atsìmaudė mausti iki valios, iki įgrisimo: Nugi jau ir atsìmaudė man tas dantis – maudė bent tris savaites! Jž. mausti; apmausti; atsimausti; išmausti; numausti; pamausti; permausti; užmausti … Dictionary of the Lithuanian Language
pamausti — pamaũsti, pamaũdžia, pàmaudė intr., tr. kurį laiką mausti, paskaudėti: Pamaudė pamaudė dantį ir nustojo Ds. Pamaũdžia kiek, o sopės didelės tai nėr Ktk. mausti; apmausti; atsimausti; išmausti; numausti; pamausti; permausti; užmausti … Dictionary of the Lithuanian Language
permausti — intr. nustoti, liautis mausti, ilgėtis: Karvė greit parmaudė veršio Krkl. Ana parmaus, t. y. nustos ilgėtis J. mausti; apmausti; atsimausti; išmausti; numausti; pamausti; permausti; užmausti … Dictionary of the Lithuanian Language
мысль — Древнерусское – мысль. Старославянское – мысль. Общеславянское – mysl. Литовское – mausti (страстно желать). Готское – maudjan (напоминать). Существительное «мысль» заимствовано из старославянского языка в XI в. Мысль – это «процесс мышления»,… … Этимологический словарь русского языка Семенова
mâtin — (mâ tin) s. m. 1° Gros chien servant ordinairement à garder une cour, à suivre les chevaux, etc. • Mais il fallait livrer bataille, Et le mâtin était de taille à se défendre hardiment, LA FONT. Fabl. I, 5. • Tous les gens querelleurs jusqu… … Dictionnaire de la Langue Française d'Émile Littré
μύθος — Παραδοσιακή αφήγηση ενός λαού, στην οποία αποδίδονται ιδιαίτερες αξίες ιερού χαρακτήρα. Ο όρος, τον οποίο οι αρχαίοι Έλληνες χρησιμοποιούσαν για τις φανταστικές διηγήσεις, υποδηλώνει μέχρι σήμερα την πιθανότητα και την αντικειμενική αναξιοπιστία… … Dictionary of Greek
misliti — mȉsliti nesvrš. <prez. īm, pril. sad. mȉslēći, prid. rad. mȉslio, prid. trp. mȉšljen, gl. im. mȉšljēnje> DEFINICIJA 1. (Ø) radom mozga oblikovati misao, oblikovati pojmove i sudove; rasuđivati, zaključivati 2. (na koga/što, o kome/čemu)… … Hrvatski jezični portal
apmausti — apmaũsti, apmaũdžia (àpmaudžia), àpmaudė intr., tr. trukdyti, kliudyti, apmaudą kelti; įkyrėti, įgristi: Apmaũdžia bet koks daiktas (įgrysta, atgrysta) J.Jabl. Tvirti miršta, o aš gyvas lavonas turiu apmausti ir užankšti kitiems rš. Žinoma,… … Dictionary of the Lithuanian Language